Purvini auliniai

Purvini auliniai vienatvė raštai purvas mintys kitos kiti batai auliniai antklodėsKartkartėmis miegi su ja, ją apkabini, švelniai glostai nugarą, veidą, pasakoji savo kitų kelionių grafikus. Tavo namai preciziškai tvarkingi ir alsuojantys disciplina, slepiančia sofos vienatvę ir antklodžių vėsą. Dažnai čia neužsibūni.
Vyriškumo kamufliažu slėpi namų, šilumos ir rūpesčio ilgesį, ir vos įžengęs purvinais auliniais pro duris, švysteli žinutę jai: „Gal į svečius?“. Viską palikus nuošaly, ji jau skaičiuoja tavo laiptinės aukštus. Pravertos durys, ryškiai mėlynos, kiaurai smelkiančios akys, juokas ir, atrodo, ilgesio kupini nuoširdūs bučiniai. Arbata, šampanas, antram pasimatyme valgyti saldainiai, apglebiantys pokalbio dūmai ir… sušildytos antklodės, kurių pūkuose dar sklando kitų plunksnos. Ji šaltai pakyla: „Iki, pamiegok“. Jis skandina ją savo akyse ir švelniai užveria duris. Aulinius ir toliau šveisi vienas.

Palikite komentarą