Savaitgalio pusryčiai   Benedikto kiaušiniai (Eggs Benedict) Sviestas Pusryčiai padažas Kumpis Kiaušiniai Duona Benedikto kiaušiniai BandelėKad ir kaip visad visur lėktume ir skubėtume, visvien privalome rasti laiko prisėsti ir ramiai atsipūsti. Tam puikiai tinka savaitgalio rytų metas. Tas tingus, mieguistas laikas, kai galime leisti sau pasivartyti šiltuose ir minkštuose pataluose, vaikščioti su pižama ir chalatu, valiūkiškai susivėlę. Myliu tokias dienas. O jei dar jos prasideda su tokiais skaniais pusryčiais, tai išvis rojus! Visai neseniai išmokau taip gražiai (taip, pasipuikuosiu) virti kiaušinius. Šiaip, kiaušinių aš išvis nelabai mėgstu, per Šv. Vėlykas besiraukydama vos įveikiu vieną virtą iš mandagumo, tačiau Benedikto kiaušiniai – visai kas kita. Visas jų žavesys – laisvai bėgantis, ryškiai oranžinis, skystas, bet ne žalias trynys, kuris ištrykšta vos įpjovus baltymą. Drįsčiau net sakyti, kad tai visai kitoks kiaušinių skonis, kurį turėtų pajusti kiekvienas. O ir pasigaminti nėra taip sudėtinga, kaip gali atrodyti.

Yra keletas skirtingų technikų kaip virti tokius kiaušinius: maistinėje plėvelėje, vandenyje su actu, specialiuose indeliuose ar tiesiog sūkuryje. Aš pastarąją ir pamilau. Nereikia nei jokių plėvelių karpyti, nei indelių plauti po naudojimo, nei actą pilstyti. Tiesiog suformuojam sūkuriuką puode ir švelniai į jį įleidžiam kiaušinius. Ir virti nebūtina po vieną kiaušinį, kaip kas nors gali pagalvoti. Tiesiog sumušame visus kiaušinius į vieną dubenėlį, ir įleidžiame šliukšteldami po vieną į sūkurį, po kiekvieno palaukdami po kelias sekundes. Be abejo, kuo daugiau kiaušinių verdame, tuo didesnį puodą renkamės. Sūkurys susuka kiaušinio baltymą aplink jo trynį ir gauname gražų apvalainą kiaušinuką. Tokius kiaušinius patiekti galima ir prie kitų patiekalų, bet aš pirmenybę teikiu Benedikto kiaušiniams ir siūlau tai išbandyti ir Jums. 


Česnakinė duona ir česnakinis sviestas Sviestas receptai Raudonėlis Mielės Kepiniai Duona česnakasUžsikąsiau visokiausiais atsiskaitomais darbais, testais, patikromis, papildomomis užduotimis ir panašiai. O dar miego trūkumas, nuolatinis nuovargis ir rutinos nuobodulys… Jau net nebeprisėdu naują įrašą parašyti. Bet kurgi čia parašysi, jei net į virtuvę retai beįlendu. O ir įkvėpimo visai neturiu. Gėda, nuoširdžiai gėda. Bandau išpirkti kaltę ir dalinuosi turbūt jau visiems girdėtos, matytos, o gal ir gamintos česnakinės duonos receptu, kurį jau senokai radau Saulėtoje virtuvėje, ir jau ilgai jis man galvoje nedavė ramybės. Tačiau ji tokia nuostabi, kad nepasidalinti, būtų nuodėmė. Kepiau aš ją Helovyno išvakarėse. Iškepiau pusę normos, šeimynai supuolus jos nebeliko. Tad per patį Helovyną kepiau dar kartelį, šį kart jau visą normą, tačiau ir ši neliko nepaliesta. Visi ragavusieji negailėjo komplimentų ir gerų žodžių, o išbandę česnakinį sviestą tik lingavo galvą ir tepėsi kitą riekelę. Duona minkšta viduje, o iš išorės – traški ir skani plutelė. Sviestas – purus, švelniai sūrokas, su subtilia raudonėlių natele. 

Be abejo, su mieline tešla turiu kur tobulėti ir stengsiuos tai daryti. Bet pati labai savimi didžiuojuosi ir manau, kad kaip pirmas blynas, jis tikrai neprisvilęs. 

Na ir be jokios abejonės noriu jums visiems ištarti garsų, nuoširdų ir džiaugsmingą „Ačiū!“, už pastangas balsuojant „Malsenos“ konkurse. Jūsų kantrybės ir geros širdies dėka, mano virtuvę papildė puikus metalinis dubuo tešlai maišyti. O kadangi dubuo tikrai ilgaamžis, tai jus džiuginti puikiais receptais galėsiu dar ilgai.