Atbildėjo ruduo, o su juo ir kalnai darbų, knygų ir ligų. Taip, taip, ligų. Abu su Klonu draugiškai čiaudime, kosėjame ir dalinamės imunitetą stiprinančiais naminiais vaistais (apie juos šiek tiek vėliau). Laiko gaminimui dar vis randu, bet rašymui rasti laiko darosi vis sunkiau ir sunkiau. Na, bet stengiuosi kiek tik galiu ir šį kartą džiuginu jus jau antru mūsų blog’e keptų spurgyčių receptu. 1-mąjį rasite štai čia. Spurgos minkštos, su mažyčiais aviečių kąsneliais viduje ir juos puikiai papildančia švelnia apelsino natele. Šis receptas tuo pačiu ir mano galų gale įsigytos formos krikštas. Taip, taip, pagaliau mano virtuvėje apsigyveno žavingųjų mini spurgyčių forma, todėl tikiuosi jums pateikti dar ne vieną jų receptą. O neturintieji gali puikiai išsiversti ir su keksiukų forma bei šiek tiek fantazijos. Platesnis keksiukų formos panaudojimo spurgoms aprašymas šio įrašo įvade. 

Jaučiat? Vasara sugrįžo! Be abejo nebe tokia kaitri ir žalia, bet vasara. Taip gera vėl jausti saulės šilumą, rodos, iškart norisi šypsotis. Štai prieš keletą dienų lankiau močiutę kaime. Taip tyku, taip ramu… Nebe pamenu kada paskutinį kartą jaučiausi taip gerai, kaip tą vakarą ten. Įlindau į aviečių krūmus ir išlįsti nebesinorėjo. Pas mano močiutę avietėms dar pati pradžia, dar skanaujam pačias pirmąsias uogas. Taigi ir namo aviečių parsivežiau visą dubenį. Ir žinot tą tokį kvailą jausmą, kai labai ko nors nori, bet ir gaila viską suvalgyti? Tai va, dabar būtent taip. Na, bet teisinu save jas bevalgydama, kad dar tik aviečių pradžia ir, kad dar spėsiu jų pasirinkti.

O dabar jūsų dėmesiui, mano firminio biskvito receptas. Tai buvo pirmasis rimtas patiekalas, kuri savarankiškai pagaminau virtuvėje. Rodos, tai buvo prieš 3 ar 4 metus. Receptą tada gavau iš tetos, pas ją svečiuose paragavusi pyrago. Šį receptą naudoju ir tortams, ir pyragaičiams, ir visur kur tik reikalingas biskvitas. Niekada nenuvils. Kepant biskvitą tortui reikia papildomai įdėti keletą šaukštų miltų. Na, o štai pyragaičiams pakanka ir mažiau, nes juk norisi kad šie butų drėgnesni. Receptą pritaikant pyragui su glajumi, miltų kiekio padidinti nereikia. Raginu išbandyti.  

Kai net kraštelio saulės nematyti pro debesis, kai namuose tamsu ir šalta, o paniurę praeivių veidai tik paskatina dar labiau susigūžti po skėčiu ir kuo sparčiau žingsniuoti namo, norisi kažko gyvo, ryškaus ir linksmo. Spalvingajame Sprinkle Bakes radusi šį receptą iškart supratau, kad mano virtuvė šiomis spurgomis kvepės jau netrukus. Taip ir nutiko. Net neturėdama tinkamos formos ryžausi išbandyti. Ir dėka mano DIY sugebėjimų man pavyko!

Šis receptas reikalauja turėti formą spurgytėms, tačiau aš puikiai išsiverčiau ir su keksiukų forma, aliuminio folija ir daug kantrybės. Aš dariau taip: padariau iš folijos apvalų rutuliuką, ėmiau kitą folijos kvadratėlį, juo apdengiau rutuliuką ir iš kraštelių suformavau plokštumą, kuri uždengtų keksiuko formos dugną. Gautą folijos formą dėjau  į formą ir užpildžiau tešla. Iškepusias spurgytes atvėsinau ir tik tada nulupau foliją. Be abejo, tokiu būdu spurgos „blogoji“ pusė nėra itin graži ir lygi ir toks kepimas užima gerokai daugiau laiko, tačiau kai labai nori, juk viską gali. 

Jau seniai norėjau tokius išbandyti. Man jie tokie jaukūs, stori, bet lengvučiai atrodė. Kai išbandžiau, paaiškėjo, kad taip anaiptol nėra, bet tai nereiškia, kad jie blogi, jie netgi labai labai geri! Sausainiai iš tikrųjų jaukūs, bet tikrai ne lengvučiai, o stipriai stipriai sotūs ir nuodėmingi. Įdomu, ar tokių daug suvalgius po keleto dienų jaustumėtės jaukiai su papildomais gramais/kilogramais. Na, bet kartais nusidėti juk visiems galima, o tuo labiau su šitais sausainiais. Įspėju – paragavus norėsis dar ir dar. Receptą radau Smitten Kitchen, o giliau panarsčiusi interneto gelmėse radau ir Saulėtoje virtuvėje. Pastarojoje man labai patiko pertepimo variantas, todėl būtent jį ir išbandžiau, tik sumažinau cukraus pudros kiekį, nes man jos pakako ir mažiau. Taigi raitojame rankoves ir kimbam į darbą:

Turiu silpnybę šokoladui ir visiems jo gaminiams. Šis pyragas – ne išimtis, jo galiu suvalgyti sunkiai jums įsivaizduojamus kiekius. Netgi drįsčiau sakyti, kad jis tobulas klasikinis šokoladinis pyragas. Pyragas drėgnas, purus, tobulos tekstūros, tirpsta burnoje, o juk būtent to ir reikia tobulam šokoladiniui pyragui. Pagaminti nesunku, nereikalauja papildomo pasiruošimo, o jam paruošti reikalingus produktus greičiausiai ir dabar rastumėte savo šaldytuve. Nepamirškite pasikviesti būrio draugų ragauti, nes pyrago bus daug (tai sheet cake, o jis plonas ir „platus“)

Pyragas pagal The Pioneer Women. Glajus pagal Klonę.