Grįžtu išsiilgusi tinklaraščio ir kepimo džiaugsmo! Nors ir karščiai vargina bei nesitraukia mušdami temperatūros rekordus, negaliu susilaikyti nuo malonumo  gaminti, kepti ir ragauti. Įpusėjau iššūkių pilną gyvenimo etapą – brandos egzaminus. Visi parašyti, liko tik sulaukti rezultatų, užpildyti stojimų prašymą ir sulaukti pastarųjų rezultatų. Nors ir bandai save raminti ir nuteikti optimistiškomis mintimis, širdyje visvien kirba šiurpuliukas: kas, kaip, kiek…. Tereikia apsikaustyti kantrybe, truputėlį pakentėti ir greitai viskas išsispręs. 

O šį kartelį Jūsų dėmesiui vaniliniai keksiukai su aviečių įdaru ir vaniliniu kremu! Keksiukams tradiciškai likau ištikima savo mėgstamiausiems ir paprasčiausiems – vaniliniams. Norėdama įkvėpti gaivumo, keksiukus paskaninau aviečių įdaru. O pasiilgusi iššukių išbandžiau baltymų ir sviesto kremą. Kažkada labai seniai, šis kremas man buvo pakišęs koją ir visa neaiški sriuba (tai gavosi iš kremo) nugarmėjo į kanalizaciją… Tačiau šį kartą susiemiau, pasistengiau ir supratau, kad nieko čia sudėtingo ir neįveikiamo, tiesiog reikia įdėti daugiau meilės ir pastangų. Šis kremas patiks tiems, kuriems nepatiko ankstesnis mano siūlytas sviestinis kremas, dėl per stipraus saldumo ar cukraus pudros kristalėlių kreme. Šis variantas visiškai vientisas, be jokiu kristalėlių, ar perdėto saldumo, o toks koks turi būti tikras kremas. Įdarydami keksiukus, išpjautu keksiuko centru nedenkite ertmės, kai ją užpildysite įdaru(kaip dariau aš), geriau įdėkite daugiau įdaro. 

Kaip greitai bėga laikas! Ar jaučiat, kad jau už pusantros savaitės mėgausimės vasara? Na gal nevisi mėgausis, kai kam dar reikia egzaminus išlaikyti ir į universtitą įstoti ar panašiai, na bet bent morališkai bus smagiau, kad jau vasara. Jau ir dabar galim mėgautis granitomis ar šerbetais, vaisių kokteiliais bei kitais vasariškais skanėstais, juk tai tikra atgaiva per žiemą nuvargintam kūnui, o ir nervams sako sveika vaisiai bei daržovės, prieš egzaminus bus pats tas. 

Kai praėjusią dieną užsimaniau ką nors skanaus susimeistrauti, norėjau kažko mielo, gražaus, kvapnaus ir neįprasto. Prisiminiau, kad turiu spurgyčių formelę, taigi nupučiau nuo jos susikaupusias dulkes, pasiraitojau rankoves ir kibau į darbą. Taigi, dalinuosi su jumis dar nelabai vasarišku skanėstu – žemės riešutų sviesto spurgytėmis. Jei tik turite panašią formą, be vargo ir jūs jas išsikepsite. O jei neturite, laisvai galite kepti ir keksiukų formelėse, tokiu atveju iškepsite skanius keksiukus. Spurgytės ypatingai minkštos, purios, tiesiog savaime tirpsta burnoje, todėl primygtinai siūlau paragauti. 

Čia tylu jau beveik mėnesį ir man dėl to tikrai labai nesmagu, tačiau, gegužės mėnuo kaip ir kasmet savo reikalų ir įvykių kiekiu bei laiko bėgimo greičiu muša visus rekordus. Vos spėju suktis, kaip voveraitė rate, o kartais ir nespėju. Tada graužiu save mintimis, kad tiek daug dar reikia padaryti, o aš nejudu į priekį. Džiaugiuosi, kad net ir tokiu laikotarpiu randu laiko pasimėgauti pagaliau mus džiuginančiu pavasariu. Šiemet nenusižengiau tradicijoms ir dar suspėjau pasidžiaugti žibuoklėmis. O graužatis tai gal ir į gerą, juk štai pagaliau randu kruopelytę laiko ir sėdu šį vėlyvą vakarą rašyti naują įrašą. 

Šį kartą džiuginu Jūsų akis žaviais sezaminiais sausainiais, kurie daugeliui, manau, primins saldžią vaikystės popietę. Sausainiai labai panašūs į „sezamki“(arba kitų dar vadinamus „kazinak“) skanėstus. Tai jau antras sezaminių sausainių receptas tinklapyje, pirmajį galite rasti čia. Pagal šį receptą sausainiai gaunasi trapesni, plonesnis ir truputėlį saldesni ir man tai labai patinka. Puikiai tinka prie stiklinės pieno ar nesaldžios arbatos puodelio. Saldūs, traškūs, ryškiai sezaminiai sausainėliai. Garantuoju sunyks nuo stalo akimirksniu! O ir pagaminti užtruksite vos pusę valandos (priskaičiuojant indų plovimą). Taigi, pirmyn pasaldinti sau dieną!

Su pavasariu sugrįžo ir entuziazmas bei jėgos. Negaliu tuo atsidžiaugti. Tiek noro ir užsidegimo judėti, veikti, kurti, dirbti, daryti gera! Labai tikiuosi, kad ši mano būsena greitai nedings, jau galybę planų spėjau prikurti, todėl tikiuosi pavyks juos ir įgyvendinti. 

Štai, o pas mane kvepia šokoladu ir žemės riešutais… Kas gali būti geriau už šį derinį? Mano silpnybė žemės riešutų sviestui tiesiog bujoja virtuvėje, o jei dar su šokoladu, tai išvis „lydausi“. Šis brownie yra  minkštas, drėgnas, bet ir šiek tiek purus, su traškia plutele ir nuodėmingu vidumi. Truputėlį puresnis už ankstesnįjį brownie variantą, kurį rasite čia, bet be abejonės abu yra labai puikūs. Tai puikus saldėsis gamtoje ar namuose prie šiltos arbatos puodelio. Ką jau čia daugiau apie tą šaunuolį brownie ir bepasakysi, tiesiog turite pajausti tą jų žavesį. 

Kaip norisi jau šilumos… Spindulių… Žalumos aplink… Neapsakomai. Štai dar perskaičiau, kad nuo kito penktadienio ir šildymą namuose žada atjungti, tai išvis tik sėdėti po antklodėmis bus įmanoma. Nesuprantu, kur čia logika ar bent tradiciniai gamtos dėsniai… Kažkokia netvarka tiek galvoje, tiek aplinkoje, tiek namuose ir visoje rutinoje. Gal čia koks mėnulis keičiasi ar kas?
Kad jau tiek paskutinį kartą prirašiau, prišnekėjau ten Jums, tai šį kartą stengsiuosi trumpiau. Pristatau kvapniuosius blondie su ruduoju cukrumi ir Amareto likeriu. Sodrios spalvos, su traškia plutele, drėgnu viduriuku, paslaptingu, tik po kurio laiko atsiskleidžiančiu Amereto skoniu. Patariu būtinai naudoti kokybišką rudąjį cukrų, jis turi būti drėgnas iš savęs, o jo dalelės kibios tarpusavyje. Man rudojo cukraus aromatas visuomet primena karšto obuolių pyrago skonį ir kvapą… Mm…

Kaip smagu! Jau galiu pasigirti, kad Klonas.lt facebook puslapyje turi pirmą šimtą fanų. Taip, tai gal ir juokinga, gal ir mažai, bet man tai reiškia labai daug. Juk taip smagu ir gera žinoti, kad tai ką darau kažkam yra gražu, miela ar naudinga. Tas pirmasis šimtas yra puiki motyvacija judėti į priekį ir toliau jus džiuginti skanumynų receptais. Kas dar nespėjote prisijungti prie mūsų facebook’e, tą galite padaryti paspaudę čia. Tikimės sulaukti dar ne vieno šimto smalsių sekėjų.

Na, o šia smagia proga, dalinuosi su Jumis laaabai nuodėmingų ir didelių sausainių receptu. Tai tradiciniai sausainiai su šokolado gabalėliais, išorėje lengvai traškūs, o viduryje tąsūs, minkšti, drėgni. Pažadu, paragavę negalėsite sustoti. Ar būtina kepti tokius didelius? Aišku, kad ne. Tačiau kitu atveju, turite labai atidžiai sekti kepimo procesą, nes iškeps labai greitai, o Jūs tikrai nenorite, kad viduryje jie taptų sausi. Tas jausmas kai į ranką paimi tokį didžiulį apvalų kaip saulė sausainį – neįkainojamas, tiesiog norisi juos visus pasičiupti ir su niekuo nesidalinti.