Štai ir atkeliavo mūsų visų ilgai lauktos šventės. Na iš tikrųjų, nežinau ar jos taip labai ir lauktos, kažkaip šiemet sunku man pajausti Kalėdinę nuotaiką. Sniego nėra, temperatūra teigiama, na tik eglutė svetainėje, Kalėdinės, žybsinčios lemputės ir vidinis balsas manyje dar palaiko šiokią tokią Kalėdinę dvasią. Jau maždaug mėnesį laiko visa šeima ir draugai klausinėjo, ko gi aš norėčiau dovanų Kalėdoms. Sesė netgi sąrašą su rašikliu prie šaldytuvo prisegė, kad visi pareikštume savo norus. Visų sąrašai po truputėlį pilnėjo, pasipildydavo ar bent atsirasdavo vienas kitas punktelis. Sąrašas ties mano vardu buvo ir tebėra tuščias. Vienintėlis dalykas, kurio be galo trokštu yra tai, kad širdelėje ir mintyse įsivyrautų ramybė, kad pradingtų visos kelią užkertančios kliūtys, kad žmonės pradėtų tikėti vieni kitais ir palaikytų mylimus žmones, kad ir kas nutiktų, o trumpai pasakius noriu būti laiminga mylėdama ir mylima. Juk pati geriausia dovana – nepamirštamas laikas su mylimais, brangiais žmonėmis. Meskite į šoną nepatenkintus veidus, irzlias nuotaikas, nepasitenkinimą, pyktį, priešinimąsi ir dar kartelį apkabinkit savo mylimą žmogų bei būkit laimingi! 

Na, o šią gražią Kūčių dieną dalinuosi su Jumis saldžia nuodėme, puikiu pasirinkimu šventiškam Kalėdų stalui. Bananiniai keksiukai su karameliniu kremu! Minkšti, purūs, saldūs keksiukai  su traškiais šokolado gabalėliais ir švelniai karameliniu kremu… Svajonė lėkštėje, taip? 

Galva tuščia, o kartu ir perpildyta. Rodos, smagu, juk ilgasis savaitgalis, bet šiuo atveju jau labiau džiaugčiausi, jei jis būtų trumpesnis. Milijonas ir vienas darbas laukia, kol bus atliktas, o aš sedžiu ir stebiu vieną, nejudantį tašką. Ką manot tai reiškia? Reikėtų sunerimti? Nebežinau. Tikiuosi praeis. O dabar lėtai ir atsargiai judu į priekį, džiaugiuosi, kad bent radau būdą kaip atitraukti mintis nuo neraminančių dalykų, tai – sportas. Lengva mankštelė kasdien puikiai prablaško nuo rutinos ir „pravėdina“ galvą nuo liūdnų minčių, o sako ir laimės hormonai gaminasi geriau. Pažiūrėsim. Šypsokitės, kitus tai labai nervina. 

Taip depresiškai čia prirašiau, nors keksiukai toli gražu neliūdni, o pavasariški. Jau kokį mėnesį svajojau apie mėlynes. Žinodama, kad šių belikę jau tik 2 nedidelės dėžutės šaldiklyje, nepasidaviau pagundai ir taupiau jas kokiam gardžiam, kvapniam kepiniui. Na ir atėjo jo laikas. Pristatau jums keksiukus (muffins) su mėlynėmis. Minkšti viduje, su traškia ir saldžia plutele paviršiuje bei sultingomis mėlynėmis. Tikra atgaiva, lyg lengvas vėjo dvelksmas, po sunkių žiemos kepinių. Išbandykite. Tiks ir bet kokios kitos mėgstamos uogos.

Mes, kaip ir bet kas kitas norime dovanų, todėl taip pat dalyvaujame „Malsena“ Superkepėjos konkurse. Sąlygos itin paprastos, lengvai įgyvendinamos, o prizai tikrai verti dėmesio:

•  Elektrinė krosnelė-duonkepė DELONGHI EOB2071;
• 4 rankiniai plakikliai KENWOOD HB724;
• 20 firminių “Malsena” dubenių tešlai užmaišyti.

Konkursas vyksta tik iki lapkričio 4 dienos, todėl būtumėme labai dėkingi, jei savo balsus kasdien atiduotumėte už mūsų kepinius. Balsuoti galite spustelėję ant antraščių ir spausdami „man patinka“. Konkursui išsiuntėme 4, mūsų galvomis geriausius receptus:

Jaučiat? Vasara sugrįžo! Be abejo nebe tokia kaitri ir žalia, bet vasara. Taip gera vėl jausti saulės šilumą, rodos, iškart norisi šypsotis. Štai prieš keletą dienų lankiau močiutę kaime. Taip tyku, taip ramu… Nebe pamenu kada paskutinį kartą jaučiausi taip gerai, kaip tą vakarą ten. Įlindau į aviečių krūmus ir išlįsti nebesinorėjo. Pas mano močiutę avietėms dar pati pradžia, dar skanaujam pačias pirmąsias uogas. Taigi ir namo aviečių parsivežiau visą dubenį. Ir žinot tą tokį kvailą jausmą, kai labai ko nors nori, bet ir gaila viską suvalgyti? Tai va, dabar būtent taip. Na, bet teisinu save jas bevalgydama, kad dar tik aviečių pradžia ir, kad dar spėsiu jų pasirinkti.

O dabar jūsų dėmesiui, mano firminio biskvito receptas. Tai buvo pirmasis rimtas patiekalas, kuri savarankiškai pagaminau virtuvėje. Rodos, tai buvo prieš 3 ar 4 metus. Receptą tada gavau iš tetos, pas ją svečiuose paragavusi pyrago. Šį receptą naudoju ir tortams, ir pyragaičiams, ir visur kur tik reikalingas biskvitas. Niekada nenuvils. Kepant biskvitą tortui reikia papildomai įdėti keletą šaukštų miltų. Na, o štai pyragaičiams pakanka ir mažiau, nes juk norisi kad šie butų drėgnesni. Receptą pritaikant pyragui su glajumi, miltų kiekio padidinti nereikia. Raginu išbandyti.  

Braškės, braškės, braškės. Įdomūs reikalai dedasi su šiomis poniomis. Metus laiko jų laukiam, svajojam, kuriam bendrus planus, seiles varvinam, galų gale sulaukę, pasidžiaugiame keletą dienų ir jau žiūrėti į jas nebegalime. Sukurptiems planams prisiruošti taip ir nesugebame (taikau sau) ir pradedam ieškoti būdų kaip tas braškes sudoroti. Šaldom, trinam, plakam kokteilius, valgom, vėl šaldom, vėl trinam, vėl valgom. Šiemet mano virtuvėje kol kas du nauji panaudojimo būdai: Braškinė granita ir pyragėliai su braškių įdaru. Man gavosi 11 pyragėlių (9,5cm. skersmens).

Šaltinis: Martha Stewart.

Dangaus gabalėlis jūsų lėkštėje. Jis stipriai kreminis, bananinis, su traškiu tešlos sluoksneliu. Itin purus ir žavingas. Be abejo darbo jį pagaminti tikrai nemažai, bet tikrai verta vargti. Šaltinis: Martha Stewart. Skanaus